Kaip pradėti investuoti?
Ką reikia žinoti būsimam investuotojui?
Investavimas – tai Tavo asmeninis kelias, kuriuo eisi, kad pasiektum finansinę laisvę. Kelionė nebus sunki, jei žinosi pagrindinius žingsnius:
1. Nusistatyk savo investavimo tikslus
2. Pasirink brokerį
3. Apskaičiuok, kiek pinigų nori investuoti
4. Įvertink savo rizikos toleranciją
5. Apsvarstyk, kokio tipo investuotoju nori būti
6. Susikurk savo portfelį
7. Stebėk jį ir, laikui bėgant, balansuok savo investicijas
!SVARBU.
Prieš pradedant investuoti turime papildomai sukaupti finansinę pagalvę, kurios neinvestuosime. Tai turėtų būti bent 6 mėn. būtinųjų išlaidų suma.
Taip pat turime įgusti periodiškai analizuoti kur ir kaip galime sumažinti savo išlaidas ir padidinti pajamas (plačiau žr. ppt. “Nuo ko pradėti?”)
https://discord.com/channels/894183034050473985/1185518614481223710/1185521784263548999
1. Nusistatykite savo investavimo tikslus
Prieš nusprendžiant atsidaryti brokerio sąskaitą turime nusistatyti tikslus. Ar norime investuoti ilgą laiką, ar norime, kad mūsų portfelis generuotų pajamas, galbūt kaupiame pradiniam įnašui, vaikų mokslams ir pan.
2. Pasirinkite brokerį
Sukaupę kapitalą turime nuspręsti, per kurį brokerį investuosime. Būtinai patikriname ar brokeris turi reikiamas licencijas, kiek metų veikia, ar būsime nupirktų aktyvų (akcijų) savininkais, kokie mokesčiai ir pan.
Suradę patikimą brokerį atsidarome sąskaitą. Pradžioje galima rinktis įvairias mob. programėles, bet augant kapitalui ir patirčiai verčiau pereiti prie brokerių, kuriuos renkasi profesionalūs investuotojai.
3. Apskaičiuokite, kiek pinigų norite investuoti
Kiek investuosime priklauso nuo mūsų investavimo tikslo ir laiko horizonto.
Nuspręskime, kokią procentinę dalį savo pajamų galime skirti savo portfelio kūrimui. Bendra taisyklė siekiant ilgalaikių tikslų yra kasmet investuoti 15% savo pajamų. Jeigu esame iš tų žmonių, kurie mėgsta ir gali taupyti, apsvarstykime galimybę investuoti didesnį procentą.
Jei gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo 15% gali atrodyti beprotiškai didelė suma. Nepanikuokime – viskas gerai, jeigu pradėsime nuo mažesnių procentų, tai gali būti ir 1%. Čia svarbu pradėti, kad laikui bėgant mūsų pinigai augtų.
Suplanuokime, kaip norėtumėme investuoti savo pinigus. Dažnai kyla klausimas, ar turėtumėme investuoti savo pinigus visus iš karto, ar periodiškai lygiomis sumomis, pastarasis būdas yra labiau žinomas kaip DCA (dollar cost averaging). Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų.
Siekiant vidutinės trukmės ar ilgalaikių tikslų, DCA yra gera strategija, užtikrinanti, kad nuosekliai, periodiškai investuojant gausime patrauklų vidurkį (rinkoms pakilus nupirksime brangiau, nukritus - pigiau)
Tačiau DCA turi ir minusų, kadangi istoriškai rinka laikui bėgant kyla, ir labiau tikėtina, kad pamatytume didesnę grąžą, jei pradžioje būtume investavę vienkartinę sumą.
!SVARBU.
Jei nuspręsite investuoti pasirinkę vienkartinę įmoką, vis tiek naudinga ir toliau reguliariai papildyti savo investicijas. Tai suteiks jūsų portfeliui daugiau galimybių toliau augti.
4. Įvertinkite savo rizikos toleranciją
Rizikos supratimas yra labai asmeniškas dalykas: kas vienam saugu, beveik nerizikinga, kitam žmogui gali būti tiesiog nepakeliama našta.
Vienas iš būdų įvertinti savo rizikos toleranciją yra užpildyti rizikos tolerancijos klausimyną, kuris padės suprasti, kokia yra jūsų rizikos tolerancija, remiantis jūsų pasirinktais atsakymais.
!SVARBU.
Kiekviena investicija yra susijusi su rizika, todėl kuo daugiau norime uždirbti, tuo didesnę riziką turime prisiimti. Rizikos tolerancija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris lemia mūsų portfolio dinamiką.
5. Apsvarstykite, kokiu investuotoju norite būti
Nėra vieno visiems tinkančio požiūrio į investavimą. Investuotojo, kuriuo norite būti, tipas yra tiesiogiai susijęs su jūsų rizikos tolerancija ir su investavimo tikslais bei laiko horizontu.
Yra dvi pagrindinės kategorijos, į kurias patenka investuotojai: trumpalaikis investavimas (spekuliavimas) ir ilgalaikis investavimas.
1. Trumpalaikės investavimo strategijos
Pagrindinės trumpalaikio investavimo strategijos yra:
Dienos prekyba (Day trading): prekybos stilius, kai tą pačią dieną yra atidaroma pozicija ir uždaroma. Dienos prekyba yra labai sunki strategija, ypač naujiems investuotojams.
Sūpuoklių prekyba (Swing trading): investuotojai, kurie poziciją laiko po kelias dienas ar mėnesius. Tikslas yra pasinaudoti reikšmingais sezoniniais įvykiais ar rinkos nuotaikos svyravimais.
2. Ilgalaikės investavimo strategijos
Yra keletas skirtingų ilgalaikio investavimo strategijų, tačiau mums nereikia pasirinkti tik vienos – lengvai galime išbandyti keletą skirtingų strategijų.
Investavimas į indeksą: Šis metodas yra bene populiariausias tarp ilgalaikių investuotojų. Jau 1970-aisiais tokios įmonės kaip "Vanguard" sukūrė fondus, kurie seka konkrečius indeksus ir labai palengvino investuotojams gyvenimą 😉 Šio stiliaus investuotojai linkę prisiimti mažesnę riziką nei tie, kurie perka atskiras akcijas.
Vertės investavimas: Šia strategija siekiama nustatyti įmonės vertę ir ieškoti neįvertintų kompanijų. Warren’as Buffett’as yra didelis šios investavimo filosofijos šalininkas.
Investavimas į ESG: ESG reiškia aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus. Aplinkosaugos kategorijoje atsižvelgiama į tai, kaip įmonės veiksmai veikia gamtą. Socialinė kategorija yra matas, rodantis, kaip elgiamasi su darbuotojais, ir vadovaujančias pareigas einančių asmenų įvairovės pasiskirstymas. Valdymo kategorija seka, kaip įmonė veikia ir kokia jų valdymo politika. Investuotojai, kurie pasirenka šį investavimo stilių, vertina įmones už jų pastangas tvariai veikti atsižvelgiant į aplinką ir žmonių gerovę.
Dividendinis investavimas: Dividendų investuotojai yra tie, kurie perka investicijas, kad gautų reguliarų pajamų srautą. Dividendai yra reguliarūs (bet negarantuoti) mokėjimai, kuriais įmonė apdovanoja investuotojus, paprastai kas ketvirtį. Investuojant į dividendus kai kuriais atvejais gali prireikti nemažo kapitalo, kad gautumėte kuklias pajamas.
Augimo investavimas: Investuotojai, kurie vadovaujasi šia strategija, siekia investuoti į veržlias, sparčiai augančias įmones. Tikimasi, kad jos augs sparčiau, nei vidutiniškai auga rinka – pavyzdžiui, daugiau nei 15 proc. per metus.
Augimo investuotojai renkasi kiek mažesnes, jaunesnes, tačiau galimai perspektyvias įmones. Dažniausiai tai įmonės, siūlančios vartotojams naujus, inovatyvius produktus ar unikalius sprendimus.
Augimo + Dividendai investavimas: Investuotojai, kurie renkasi šią strategiją siekia tarpinio varianto tarp Dividendinio ir Augimo investavimo. Paprastai tokios įmonės jau būna pakankamai stiprios, kad mokėtų dividendus ir išlieka įmonės augimo perspektyvos.
6. Sukurkite savo portfelį
Kai nustatome savo tikslus, įvertiname norą rizikuoti, nusprendžiame kiek pinigų galime investuoti ir kokio tipo investuotoju norime būti, pagaliau ateina laikas susikurti savo portfelį.
Jį galime formuoti pirkdami:
ü Akcijas - tai turtas, atspindintis mūsų nuosavybę konkrečioje įmonėje. Jei įmonei sekasi gerai, akcijų vertė linkusi kilti, bet būna ir priešingai.
ü Obligacijų - tai yra mūsų paskola suteikta įmonei ar vyriausybei, kurios mums žada grąžinti skolą ir mokėti palūkanas. Obligacijos gali užtikrinti pastovų pajamų srautą, tačiau paprastai nesiūlo tokios didelės grąžos kaip akcijų rinka.
ü Investiciniai fondai - šis turtas yra investicijos, sukurtos siekiant sutelkti kolektyvines akcininkų lėšas, kad būtų galima investuoti į akcijų ir (arba) obligacijų krepšelį. Investiciniai fondai gali būti aktyviai arba pasyviai valdomi. Aktyviai valdomus fondus valdo fondų valdytojų komanda, o pasyviai valdomi fondai tiesiog seka tokį indeksą kaip S&P 500.
ü ETF - tai biržoje prekiaujami fondai, jie labai panašūs į investicinius fondus tik paprastai su mažesniais mokesčiais ir daugiau prekybos galimybių.
7. Laikui bėgant stebėkite ir iš naujo subalansuokite savo portfelį
Formuojant savo portfelį, paprastai bent kelis kartus per metus reiktų jį stebėti ir perbalansuoti, nes pradinės investicijos, kurias pasirinkome, gali pasikeisti dėl rinkos svyravimų.
Pavyzdžiui, jei nuspręsite 60% savo pinigų turėti akcijose ir 40% etf’uose, tai po kurio laiko proporcija gali pasikeisti ir matysite, kad 80% akcijose ir tik 20% etf’uose. Taip nutiktų tada, jei jūsų pasirinktos akcijos augtų sparčiau nei etf’ai, bet tokiu atveju jau turėtumėte prisiimti didesnę riziką, nei buvo numatyta, ir tai gali turėti įtakos jūsų grąžai.
Taip pat reiktų peržiūrėti savo investicijas po didelio rinkos kritimo. Tai gali paskatinti investuotojus priimti neapgalvotus sprendimus ir parduoti savo turtą, kai akcijų rinkoje jaučiamas negatyvas. Bet mokant vertinti verslą galime pasinauti nuolaidomis 😉
